TINKAMAS KVĖPAVIMAS PADĖS ATSIKRATYTI ANTSVORIO

Turintiems antsvorį asmenims noriu pasakyti, kad tam tikras kvė­pavimo būdas padės atsikratyti nereikalingų kilogramų net nekei­čiant maitinimosi tvarkos, prie kurios esate pripratę.

Kvėpavimo ir virškinimo procesai glaudžiai susiję. Daugelis be reikalo kankinasi laikydamiesi įvairių lieknėjimo dietų, arba dar blogiau - vartodami cheminius preparatus ar vaistus. Rezultatai bus tik laikini. Vos tik liaujamės laikęsi dietos arba vartoję vaistus, antsvoris ir vėl atsiranda. Tokie „eksperimentai“ su savuoju orga­nizmu žaloja kepenis, širdį ir inkstus.

Norintiems numesti kelis kilogramus galiu patarti kasdien ke­letą kartų trisdešimt sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Šitaip per du mėnesius galime atsikratyti nuo dviejų iki keturių kilogramų. Na, žinoma, reikėtų ir mažiau valgyti!

Kvėpuodamas žmogus aprūpina organizmą deguonimi. Kuo daugiau deguonies patenka į mūsų organizmo ląsteles, tuo mažiau energijos eikvojame visiems fiziologiniams procesams. Kvėpuoda­mi vien tik plaučiais nesame pajėgūs papildyti stokojamo deguo­nies atsargų, tad turime panaudoti dar vieną labai svarbų kvėpa­vimo organą - odą. Bendras mūsų odos paviršius sudaro apie du su puse kvadratinio metro. Per odos poras nuolat vyksta dujų apy­kaita tarp organizmo ir aplinkos. Todėl kiek galėdami privalome stengtis padidinti gryno oro sąlytį su oda:

1.      Namie vaikščiokite kuo mažiau apsirengę (jei tik leidžia aplinka).

2.      Keletą kartų per dieną vėdinkite patalpas.

3.      Prieš miegą eikite pasivaikščioti.

4.      Kuo daugiau laisvalaikiu judėkite gryname ore.

5.       Kiekviena proga naudokitės vandens ir oro procedūromis.

SVEIKAS KVĖPAVIMAS

Didysis jogas Ramačarakas (kuris pirmasis atskleidė kvėpavimo paslaptis ir perdavė jas Europai) pabrėžė, kad kvėpavimo mankšta kiekvieną žmogų išlaisvina nuo pavojaus susirgti kokia nors kvė­pavimo organų liga, padeda atsikratyti slogos ir peršalimo, pageri­na mitybos ir nervų sistemų veiklą.

Štai kodėl, net jei esate susirgę, jeigu tik galite kvėpuoti, tu­rite puikią galimybę tinkamai kvėpuodami nugalėti savo ligą!

Ar pastebėjote, kad įvairių situacijų metu mūsų kvėpavimo po­būdis pakinta? Kai žmogus susinervina, kvėpuoja giliai ir tankiai. Jau seniai žinoma, kad žmonės, kurie kvėpuoja tankiai ir giliai, gy­vena trumpiau. Dainuodami įkvepiame ir ilgai, lėtai iškvepiame. Tuomet patiriame vidinę rimtį ir atsipalaiduojame. Kai juokiamės, vyksta kažkas panašaus. Raumenys spaudžia diafragmą (svarbiau­sią kvėpavimo raumenį) ir leidžia orui išeiti nedideliais kiekiais bei visiškai jį iškvėpti. Tokio kvėpavimo būdo dėka juokdamiesi pajuntame jėgų ir energijos antplūdį.

Peršasi paprasta išvada, kad juokas ir dainavimas turi padėti mums kasdien kaip vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių kvė­pavimo pratimų.

Atrodytų, kad nė vieno žmogaus nereikia mokyti, kaip kvėpuo­ti, - kiekvienas kvėpuoja nesąmoningai, natūraliai. Bet nuolatinių fizinių krūvių stoka, ilgas buvimas patalpoje, antsvoris ir stuburo iškrypimai „atpratino“ žmogų kvėpuoti taip, kaip buvo išmokiusi gamta. Paprasčiau tariant, kvėpuojame kaip išeina, o ne kaip pri­valėtume. Tinkamai kvėpuoja tik maži - 3-5 metų amžiaus vaikai. Jų kvėpavimas kaip tik toks, kokį mums suteikė gamta. Toks kvė­pavimas vadinamas pilnuoju. Nuo pažinties su tokiu kvėpavimu dera pradėti kvėpavimo mankštą.

Pilnasis kvėpavimas

Pratimus galima daryti stovint, sėdint arba gulint. Kūno raumenis reikia atpalaiduoti, patartina užsimerkti. Lėtai įkvepiame per nosį, stengiamės, kad oras pasiektų apatinę plaučių dalį. Pilvas turi iš­sipūsti. Tada pripildome oru vidurinę plaučių dalį, stumdami į priekį apatinius šonkaulius ir krūtinę. Paskui pripildome viršutinę plaučių dalį, pamažu įtempdami raumenis keliame krūtinę ir vir­šutinius šonkaulius.

Dabar sujunkime šiuos tris etapus į vieną lėtą ištisinį įkvėpimą, kad visa krūtinės ląsta nuo apačios iki viršaus išsiplėstų ir prisipil­dytų oro. Iškvėpti reikia per nosį, pamažu sutraukiant visą laiką truputį įtemptą krūtinę ir įtraukiant pilvą.

Jei išmokti taip kvėpuoti sunku, tai patartina pasižiūrėti, kaip kvėpuoja mažas vaikas, ir pabandyti jį pamėgdžioti.

Kai išmoksite pilnai kvėpuoti, galėsite taikyti tam tikrus kvė­pavimo ritmus.

Sąmoningai sulaikius kvėpavimą geriau paskirstoma energija organizme, pagerinamas vidaus sekrecijos liaukų darbas, atstato­mas širdies ritmas, kraujas geriau prisotinamas deguonimi, todėl pagreitėja oksidacijos procesai. Taigi kai pradėsite kvėpavimo pratimus, nenustebkite, kad ims mažėti jūsų kūno masė. Prašau pasistengti kasdien bent po 10-15 minučių pakvėpuoti pilnuoju kvėpavimu. Tos kvėpavimo minutės pailgins jums gyvenimą išti­sais metais.

Sveikatą teikiantis kvėpavimas

Pratimus geriausia daryti gulint, nors galima ir sėdint ar stovint. 2 sekundes įkvepiame per nosį, tada 8 sekundes nekvėpuojame, po to per 4 sekundes iškvepiame per nosį. Viso ciklo schema: 1:4:2; čia 1 - įkvėpimas, 4 - pauzė; 2 - iškvėpimas. Atminkite! Taip kvėpuojant įkvėpimas perpus trumpesnis už iškvėpimą, o pauzė keturgubai ilgesnė už įkvėpimą. Pratimą darykite po 2 minutes rytais ir vakarais.

Jis valo plaučius, aktyvina kvėpavimo organus, jaunina ir atkuria organizmo ląsteles.

Įkvepiame per nosį, kaip ir pilnai kvėpuodami, per 2 sekundes, tada 3 sekundžių pauzė, po to išpučiame lūpas į priekį ir išleidžiame orą plona „srovele“ per 12 sekundžių. Jei dar lieka oro, reikia jį ener­gingai išpūsti. Pratimą darome po 2 minutes rytais ir vakarais.

Saulės ir Mėnulio kvėpavimas

Mūsų paros kvėpavimo ciklas priklauso nuo Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių. Naujausi tyrimai parodė, kad esti tam tikras kvėpavi­mo ritmas - per kairę ir dešinę šnerves, kasdien besikeičiantis pas kiekvieną žmogų.

Tikriausiai centrinė nervų sistema reguliuoja mūsų kvėpavimą per šnerves, kadangi oro srovės, įeinančios per dešinę šnervę, turi įtakos dirginimo procesams, o per kairę šnervę - slopinimo pro­cesams. Pavyzdžiui, jeigu kairė šnervė dėl kokių nors priežasčių užsikimšusi ir kvėpuojama vien tik per dešinę, tai visą laiką esate nerviškai dirginami ir kamuojami nemigos. O jei užsikimšusi de­šinė šnervė ir visą laiką kvėpuojate per kairę, tai organizmas visą laiką jaučiasi išvargęs.

Būtina kvėpuoti per nosį. Jogai tvirtina: „Kvėpuoti per burną - bėgti į mirtį.“ Ar teisūs jogai? Be abejo.

Moksliškai įrodyta, kad kvėpuojant nosimi 80 % dulkių ir ligas sukeliančių bakterijų sulaiko ir neutralizuoja nosies ertmės gleivi­nė. Kai kvėpuojame per burną, „neišfiltruotas“ oras pasiekia stem­plę, gerklas, trachėją ir bronchus, sukeldamas ne tik kvėpavimo takų, bet ir skrandžio bei žarnyno trakto uždegimus.

Per burną kvėpuojančiam vaikui lėčiau auga skydliaukė, su­lėtėja viso organizmo raida, sutrinka virškinimo sistemos veikla, pradeda kamuoti angina, peršalimai, gripas. Įvairūs stafilokokai ir streptokokai - tai vis kvėpavimo per burnos ertmę padariniai.

Suaugusieji, kvėpuojantys per burną, greičiau susensta, anks­čiau atsiranda sklerozė, širdies ligos, astma. Kvėpuojant per nosį,