Pabudimas
Издательство «Золотой Век» Интернет-Радио «Возрождение» Пища Ра – Древняя цивилизация Славяно-Ариев – возврат из забвения Издательство Митраков
Pagrindinis » Straipsniai » Mano straipsniai

Legalūs narkotikai

O mes kartu panagrinėkime atvejus, kaip suardomas arba nusilpsta apsauginis žmogaus psi- laukas. Vienas iš labiausiai įdomių panašaus pobūdžio reiškinių — kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą ir jo apsauginį psi-lauką.

Alkoholis, o tiksliau — jame esantis etilo spiritas, turi galingą neigiamą energetiką. Etilo spirito eterinė struktūra labai aktyvi ir labai stipriai veikia eterinį žmogaus kūną. Štai viena iš priežasčių, kodėl girtas žmogus daug silpnesnis už blaivų žmogų.

Alkoholiniai gėrimai turi vieną savybę, kuri yra traukos alkoholiui priežastis. Jų sudėtyje dar yra ir paprasčiausios cukraus rūšys — gliukozė ir fruktozė, kurios labai greitai pereina į kraują ir suteikia teigiamos energijos pakilimą. Etilo spiritas organizmą veikia inertiškai. Jo neigiama struktūra pradeda veikti po keleto valandų, kai kepenys ir organizmas nebe sugeba neutralizuoti etilo spirito.

Kepenys gamina fermentą, kuris išskaido etilo spiritą ir turi kažkokį kiekį tų atsargų. Tai yra todėl, kad etilo spiritas yra sudėtingų cukraus darinių skaidymo produktas, todėl kepenys ir gamina tą fermentą. Bet, žinoma, ne tam, kad skaidytų žmogaus išgertą etilo spiritą.

Todėl per keletą įtempto darbo valandų žmogaus kepenys išnaudoja visas savo sukauptas to fermento atsargas ir resursus. Žmogaus išgerto etilo spirito ir jo galimybių išskaidyti tą spiritą kiekio skirtumas pradeda neigiamai veikti eterinį žmogaus kūną.

To proceso metu eterinis žmogaus kūnas prisotinamas neigiama energija, dėl ko pažeidžiamas sielos fundamento balansas. Ir, kaip rezultatas, labai sumažėja žmogaus apsauginio psi-lauko tankis. Labai dažnai po išgertuvių žmogus ryte jaučiasi kaip sudaužytas ir labai pavargęs, jam svaigsta galva, kankina troškulys, kartais pasireiškia vėmulys.

Tarp kitko, vėmimas yra dar viena organizmo apsauginė reakcija; kai kepenys nebe įstengia išskaidyti išgerto etilo spirito, smegenys stimuliuoja skrandžio ir žarnyno spazmus, kad iš ten būtų išmetami likučiai (to dėka iš organizmo pašalinama dalis alkoholio).

Psichologiškai tokios rytinės būsenos žmogus prisimena, kad po to, kai jis išgėrė alkoholio, jis jautėsi labai gerai. Ir natūralu, kad tai prisimindamas jis išgeria eilinę dozę spiritinių... Viskas kartojasi. Ir jeigu tai ilgą laiką vyksta aktyviai (skirtingiems žmonėms — skirtingi laiko periodai), žmogui išsivysto aštrus alkoholinis girtumas.

Žmogaus apsauginis apvalkalas darosi vis silpnesnis ir silpnesnis, tikėdamiesi papuotauti, aplink jį renkasi astraliniai vampyrai.... Alkoholiko organizmas pradeda labai greitai irti ir senėti. Ir kai užsitęsusių girtavimų metu žmogaus organizmas nebe sugeba suskaidyti etilo spirito,  pradeda didėti jo koncentracija smegenų neuronuose ir ten pasiekia kritinį lygį, po ko neuronai pradeda žūti.

Tokiais atvejais žmogaus siela imasi kraštutinių priemonių — atveria smegenų fizinių neuronų struktūras, todėl materijos srautai pradeda iš mentalinių lygių tekėti per visus žmogaus kūnus ir skaidyti etilo spiritą. Bet todėl, kad smegenų neuronai evoliuciškai tam nepasiruošę, tai prasideda jų turimų struktūrų irimas — nyksta mentalinių ir astralinių kūnų užuomazgos.

Tai — kraštutinis metodas, po kurio organizmas ir siela dar gali atsistatyti, bet tai įmanoma maksimaliai du kartus, ir ne daugiau. Jeigu panašūs reiškiniai vyks dažniau, prasidės labai greitas sielos mentalinio, o vėliau ir astralinio kūno irimas. Būtent todėl, alkoholiko smegenys po mirties atrodo taip pat, kaip ir naujagimio, o kartais net kaip gemalo — praktiškai visiškai lygios, visos raukšlės „išlygintos“... Tokios smegenys yra perėjusios į atvirkštinės evoliucijos fazę.

Įdomu tai, kad tokio „atsivėrimo“ metu žmogaus smegenys sugeba priimti informaciją iš kitų Žemės lygmenų: žmogus pradeda matyti “velniūkščius” (dar sakoma — nusigėrė iki velniukų) ir įvairius kitokius ne visai malonius padarus. Paprasčiausiai, žmogus tokiame stovyje mato astralinius padarus, kurių išvaizda iš tikrųjų nėra maloni, o kartais daug šlykštesnė už pačius velnius...

Tiesa, apie „velnius“... dinozaurų epochoje buvo viena rūšis (taip pat jau išmirusi) — dvikojai uodeguoti padarai, kurie turėjo labai panašias į rankas išsivysčiusias tripirštes priekines galūnes, jų kaukolės forma labai panaši į žmogaus, akys didelės ir snapo formos burna, o kai kurie porūšiai turėjo net ragines ataugas — ragus... Kuo nepanašūs į piešiamus velnius, kurie pragare keptuvėse nuodėminguosius čirškina?!.. Įdomu, ar ne tiesa?

Tai išmirusiai dinozaurų rūšiai paleontologai suteikė dizanopiteko pavadinimą. Tai štai, aštraus alkoholizmo paveiktas žmogus mato tuos astralinius padarus, kurie, tarp kitko, bando galutinai sunaikinti psi-lauko likučius ir sočiai „papietauti“ jo energija... Kai žmogus visa tai mato, tai natūralu, kad jis bando kažkur pasislėpti arba atsimušti nuo jį puolančių “plėšrūnų. Ir jeigu tie, kurie nėra tokio pat stovio ir stebi tuos veiksmus, tai stebėtojams toks vaizdas atrodo daugiau negu keistai... Ypač tada, kai jiems aiškina, iš kokio kampo pasirodo vieni ar kiti padarai...

Gydytojai tokią būsena vadina “baltąja karštine” ir tuos visus vaizdus įvardija kaip haliucinacijas. Bet visos tos „haliucinacijos“ kažkodėl turi labai įdomią ypatybę: visi žmonės, pabuvoję „baltosios karštinės“ būsenoje (o tai per visą žmonijos istoriją tūkstančiai, milijonai žmonių), nepriklausomai nuo epochos, rasės, kultūros, tikėjimo, išsilavinimo matė ir mato praktiškai vieną ir tą patį... Labai jau pastovios tos „haliucinacijos“, ar ne tiesa?..

Ir jeigu galime įsivaizduoti, kad praėjusių amžių žmonės po vaikystėje išgirstų pasakų ir šventikų pamokslų apie Pragarą, savo lakios fantazijos dėka pamatydavo tas pabaisas,  tai kurgi priežastis to, kad mūsų laikų žmonės, kurie netiki „baisiomis pasakomis“ (o kai kurie net jų ir negirdėjo), „baltosios karštinės“ būsenoje mato tuos pačius „velnius“, kuriuos matė jų seneliai ir proseneliai?!.

Žinoma, kad tai — ne haliucinacijos... „baltosios karštinės“ būsenoje žmogus mato realius eterinio ir žemutinio astralinio Žemės lygmenų padarus. Tiktai, kaip bebūtų gaila, niekas tų reiškinių teisingai nepaaiškina. 

O dabar apie  narkotikus... Žmogaus organizmui narkotikų poveikis dar labiau ardantis. Tai vyksta dėl kai kurių narkotikų ypatybių.

Narkotikai — organinės medžiagos, kurios turi galingas eterines struktūras ir neigiamą energiją. Po suvartojimo narkotikai labai greitai per kraują patenka į smegenis. Ir kai tų nuodų koncentracija pasiekia kritinį arba virš kritinį lygį, įvyksta sekantis procesas: tam, kad išskaidyti tuos nuodus, žmogaus siela atveria smegenų neuronus aukščiausiuose mentaliniuose lygiuose.

To proceso metu neuronų struktūros, kurios neturi mentalinių lygių, pratekant per juos tų lygių energijai, greitai pradeda irti. Tuo pačiu metu mentalinių lygių energija skaido narkotines medžiagas.

Viso to proceso metu žmogus sugeba girdėti ir matyti kitus lygmenis, jaustis taip, kaip nesijautė niekada gyvenime... Ir žmogus nesulaikomai nori vėl ir vėl atsidurti tos palaimos būsenoje, kurioje kartą pabuvojo... O tam, kad smegenys atsivertų, reikalingos vis didesnės ir didesnės narkotikų dozės.

Smegenys vėl atsiveria ir dar labiau suardomos jo struktūros. Todėl tam, kad įvyktų sekantis atsivėrimas, reikalinga dar didesnė dozė... Tų bandymų eigoje organizmo ir jo sielos struktūros labai greitai ir negrįžtamai yra.

Bet koks žmogaus bandymas priversti atsiverti smegenis, kurios evoliuciškai tam nepasiruošusios, yra tas pats, kaip bandyti išskleisti dar nepražydusį gėlės pumpurą. Jeigu tai daroma, gėlė vysta ir žūva, ir jau nebegalime pamatyti žydinčio tos gėlės grožio...



Šaltinis: http://levashov.lt/sites/default/files/Paskutinis%20kreipimasis.zip
Категория: Mano straipsniai | Patalpino: Sirijus555 (12.02.2016) | Autorius: Nikolaj Levašov W
Peržiurų: 1511 | Įvertinimai: 5.0/1
Viso komentarų: 0
avatar