Mes visi gyvename įdomiu laiku, kai scientizmas moderniu sąvokų jau nebeįstengia nuslėpti už jų nežinojimo (neišmanymo, nemokšiškumo). Nežinojimo, - nustebs kai kas, apie koki neišmanymą galima kalbėti, jeigu visas pasaulis tiesiog „prismaigstytas“ naujų išradimų, teorijų, hipotezių, informacija ir jų praktinių įgyvendinimų?

Pirmiausia, tiksliai apsispręskime, kas yra informacija ir kas yra žinojimas (išmanymas, pažinimas)?

Dauguma iškarto gali prieštarauti: kam iš tuščio i kiaurą vandeni pilti, kai tai yra vienas ir tas pats.

Šių sąvokų giminingumas gali suklaidinti, bet jei minutėlei sustoti ir susimąstyti kokios yra šių žodžių reikšmės, kaip ir daugelio kitų žodžių, kuriuos kasdien naudojame, tai minimali mūsų reakcija bus nuostaba. Mes visi pamiršome kad kiekvienas žodis turi savo reikšmę, o ne tik skambėjimą, bet apie tai vėliau. O dabar grįžkime prie žodžių informacija ir žinojimas reikšmių.

Informacija – tai pranešimas, gautas per jutimo organus (per pojūčius) kas vyksta aplink mus ir mumyse.

Žinojimas (išmanymas, mokšiškumas) – apmastymas ir supratimas to kas vyksta aplink mus ir mumyse. Lyg ir nedidelis skirtumas, bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Bet iš tikrųjų šitie du supratimai skiriasi kaip dangus ir žemė.

Pažinimas (žinojimas, išmanymas, nusimanymas, mokėjimas) yra ne kas kita, kaip apmastyta ir suprasta informacija kuri gauta per jutimo organus (per jausmus) kas vyksta aplink mus ir mumyse. Deja, šiuolaikinė žemės civilizacija sukaupusi didelės apimties informacijos apie tai kas vyksta aplink mus ir mūsų viduje, bet neįvyko šitos informacijos apmastymo ir supratimo.