Tokie Tamsos Jėgų strategijos ir taktikos veiksmų pakeitimai davė tokius rezultatus  , apie kuriuos anksčiau jie tik galėjo svajoti. Slavo –Arijų Vedose šie anksčiau legendoje pateikti įvykiai apie Izidę aprašomi taip:

 .........................................................

 14.(78). Bet neturėjimas noro

 dirbti suvienys Svetimšalius,

 ir paliks jie šalį Dirbtinių Kalnų,

 ir pasklis po visus kraštus Midgard –Žemės.

 ir sukurs jie tikėjimą savo,

 ir paskelbs save sūnumis Dievo Vieningo,

 ir pradės kraują savo ir savo vaikų

 aukoti Dievui savo,

 Nes buvo kruvina sąjunga

 Tarp jų su jų Dievu...100

 Iš Slavo –Arijų Vedų pateiktoje ištraukoje kalbama apie žydų išėjimą iš Dirbtinių Kalnų Šalies –Senovės Egipto. Šių laikų interpretacijoje šis išėjimas pateikiamas kaip Žydų išėjimas iš Egipto vergovės. Ar iš tikrųjų taip ir buvo!? Bendrai tai įdomiai gaunasi –susirinko visi Egipto žydai – vergai į visuotinį susirinkimą, ir po ilgų debatų draugiškai nusprendė, kad ,,nepatinka‘‘ jiems būti vergais Egipte, ir reikia jiems iš jo išeiti. Tokios pasakos tiktų mažiems vaikams, bet ne realių įvykių aiškinimui.

 Suprantama, vergas galėjo pabėgti nuo savo šeimininko, bet šeimininkas į tokią savo nuosavybės ,,saviveiklą‘‘ palankiai nežiūrėdavo. Bėgliui vytis buvo siunčiami prižiūrėtojai, ir ne tik, ir prasidėdavo pats tikriausias žmogaus persekiojimas. Sugautą bėglį grąžindavo šeimininkui, kuris pats skirdavo bausmę savo ,,nuosavybei‘‘. Senovės Egipte, ir ne tik jame, niekas kitaip net negalvojo, įskaitant ir tuos pačius žydus. Visais laikais žydai užsiiminėjo vergų prekyba, ši jų ,,veiklos‘‘ rūšis buvo vienas pagrindinių jų turtų šaltinių. Tai štai, pabėgusį vergą žydai-vergų prekeiviai be jokio gailesčio gražindavo atgal, ir žiauriai bausdavo. Šie žmonės jiems buvo tik auksinių monetų ekvivalentas. Todėl gana keistai atrodo toks žydų virkavimas dėl jų vergijos Egipte, net jei ji ir buvo iš tikrųjų. Kaip jo ,,įrodymas‘‘ yra tik ,,šventų‘‘ žydiškų knygų tekstai, kurie ,,kažkodėl‘‘ visų priimami kaip ,,patikimi‘‘ ir ,,objektyvūs‘‘ informacijos šaltiniai. Nors egzistuoja daugybė nepaneigiamų įrodymų to, kad daugelis šios knygos teiginių – arba gryni prasimanymai, arba buvo pasiskolinti iš kitų tautų kultūrų, ir žydų pateikti kaip savo nuosavi. Bet tuos dalykus paliksim sąžinei ,,sionistinių‘‘ išminčių, kurie šias prielaidas sukūrė, ir sąžinei visų tų, kas paskui juos tai kartoja. Būtina pabandyti atstatyti realų paveikslą to, kas vyko; ir to, kodėl žydai išėjo iš Senovės Egipto ir pavirto į benamius klajoklius. Visada svarbu išsiaiškinti, kam to reikėjo ir kodėl?! Štai, ką savo knygoje apie žydų paskirtį kalba Renanas:

 ,,Izraeliui nebuvo skirtas paprastos, pririštos prie savo žemės nacijos likimas; jo paskirtis- tapti viso pasaulio klajūnais. IŠSIBARSTYMAS buvo vienas iš jos istorijos prielaidų; o kai išsibarstys, jai buvo skirta įvykdyti savo pagrindinę misiją‘‘.

 Įdomiai gaunasi... IŠSIBARSTYMAS buvo viena iš jos istorijos prielaidų... vadinasi, egzistavo ir egzistuoja nuomonė apie tai, kad ŽYDŲ IŠSIBARSTYMAS po kitas šalis dėl tam tikrų priežasčių pirmoje eilėje buvo reikalingas patiems žydams! Ir todėl iškyla visiškai pagrįstas noras išsiaiškinti, kodėl ir kam jiems (žydams) to reikėjo? Bet iš pradžių, iki pradedant aiškintis, norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad žydai Senovės Egipte, greičiausiai, niekada nėra buvę vergų padėtyje, bent didžioji jų dalis niekada nebuvo vergais. Kuo tai galima būtų pagrįsti, kad kas nors neapkaltintų faktų iškraipymu? Manoma, kad patvirtinti arba atmesti tokį pareiškimą, taip pat, kaip ir visą tai paneigti, gana sudėtinga dėl vienos paprastos priežasties – neišliko realių to laikmečio dokumentų, arba apie juos nežinoma. Vieninteliais ,,patikimais‘‘ isTORijos dokumentais yra Tora ir Talmudas.

 O dabar imkim ir kiek pasvarstykim. Prieš 3834 metų nuo T.S.Ž.Š (1675 m. iki m.e.) žydų protėviai, tada dar vadinami giksosais, pasiekė Dirbtinų Kalnų Šalį ir užgrobė Senovės Egiptą; o šioje šalyje jau keletą tūkstantmečių egzistavo kastų sistema, kurioje vergai buvo juodosios rasės genčių žmonės, užkariauti ir pavergti baltosios rasės žmonių. Taigi, giksosai užgrobė Senovės Egiptą ir... ir tapo egiptiečių vergais?! Kokių egiptiečių? Valdančiąją baltųjų rasės žmonių kastą pakeitė patys užimdami jų postus, bent jau gerokai jų sumažino, nes giksosų kilmės faraonai Senovės Egiptą valdė šimtą penkiasdešimt metų! Vadinasi, žydų protėviai Senovės Egipte nebuvo vergai; kaip ir anksčiau, vergai buvo juodosios rasės žmonės. Po šimto penkiasdešimt metų, kažkur 3984 metais nuo T.S.Ž.Š. (apie 1525 m. iki m.e.) giksosai prarado Senovės Egipto kontrolę.

 Ar tai reiškia, kad praradę aukščiausią valdžią šalyje, jie tapo vergais? Tikrai ne! Pagal spėjamus duomenis, žydų išėjimas įvyko Faraono Ramzio II valdymo laikotarpiu 4219 metais nuo T.S.Ž.Š. (1290 metais iki m.e.). Kiekvienais metais viso pasaulio žydai švenčia pačią svarbiausią biblinės istorijos įvykį – Pesach šventę –žydų išėjimo iš Egipto ir jų išsivadavimo iš KETURIŲ ŠIMTMEČIŲ VERGIJOS šventę. PESACH (пасха-velykos) išvertus reiškia ,,praėjimas pro šalį‘‘, ir ši šventė tokį pavadinimą gavo kaip prisiminimą apie tai, kai Mirties Angelas praėjo pro žydų namus, kliudydamas tik egiptiečių pirmagimius (baltųjų žmonių palikuonis). Kad Mirties Angelas galėtų atskirti žydų namus nuo egiptiečių, kiekvienai žydų šeimai buvo liepta paskersti ėriuką ir jo krauju patepti durų staktą. Tik po visų egiptiečių pirmagimių mirties faraonas leido visiems žydams palikti Egiptą.

 Prieš pradedant tolesnį įvykių analizavimą, norėtųsi atkreipti dėmesį į keletą, švelniai tariant, ,,nesusiėjimų‘‘. Giksosai Senovės Egipte kontrolę prarado 3984 METAIS nuo T.S.Ž.Š. (apie 1525 metus iki m.e.), o jį paliko 4219 METAIS nuo T.S.Ž.Š. (1290 metais iki m.e.). Tarp pirmo ir antro įvykių laiko intervalas sudaro DU ŠIMTUS TRISDEŠIMT PENKIS METUS. Iš kurgi tada atsirado KETURI ŠIMTAI egiptietiškos METŲ? Kurgi pasimetė ŠIMTAS ŠEŠIASDEŠIMT PENKI METAI tokio sunkaus vergų likimo?

 Pasirodo, į tuos keturis šimtus ,,vergijos‘‘ metų žydai įtraukė ir ŠIMTĄ PENKIASDEŠIMT giksosų Senovės Egipto valdymo METŲ! Įdomi vergovė gaunasi- pasirodo, Senovės Egipto giksosas faraonas ir visa jo aplinka taip pat buvo vergai! Bet ir tai dar ne viskas! Pagal biblinę legendą, Mirties Angelas galėjo ATSKIRTI EGIPTIEČIŲ NAMUS nuo ŽYDŲ NAMŲ TIK DĖL ĖRIUKO KRAUJU PATEPTŲ DURŲ STAKTŲ (kodėl būtent krauju, o ne kažkuo kitu, pavyzdžiui, dažais)! Labai jau įdomi Egipte buvo žydų ,,vergija‘‘. ,,Vergai‘‘ gyveno NE KĄ PRASTESNIUOSE namuose, o gal net geresniuose, nei jų ,,šeimininkai‘‘. Ir Mirties Angelui niekaip nebuvo galima susigaudyti, kurgi gyvena žydai, o kur ne, ir tik paaukoto ėriuko krauju pateptos namų durys padėjo jam išspręsti tokią sunkią užduotį, kad netyčia nebūtų nubausti tokie ,,vargšeliai‘‘ vergai-žydai. Bet tik vien tuo nesąmonės nesibaigia...

 Kiekviena žydų šeima turėjo papjauti ėriuką, kad jo krauju galėtų ištepti savo namų duris. Jau nekalbant apie tai, kad vergai NEGALI turėti NUOSAVŲ NAMŲ, vergai negali turėti ir savo ėriuko, kurį reikia paaukoti ir jo krauju ištepti žydiškų namų duris. O čia pasirodo, kad kiekvienoje žydų šeimoje atsirado ėriukai, pas kuriuos turėjo būti ir mamos, ir tėvai. Gal būt jie užmiršo, kad pagal nustatytą tvarką vergai negali turėti nei savo namų, nei savo avių, ir be viso kito, pats vergas yra savo šeimininko nuosavybė, taip pat, kaip ir vergijoje gimę jų vaikai... tikriausiai neverta tęsti toliau, ir taip viskas aišku.

 Be to, išeidami iš Egipto vergijos, žydai išsivežė apie TRIS ŠIMTUS TONŲ papuošalų iš AUKSO, SIDABRO ir VARIO... Apie tris šimtus tonų papuošalų iš aukso, sidabro ir vario. Jei įvertinus, kad tais laikais apyvartoje buvo tik aukso ir sidabro grynuoliai, toks iš šių brangiųjų metalų išvežtų papuošalų kiekis buvo tiesiog neįtikėtinas! Ir suprask, kieno gi šie papuošalai? Nejaugi tai nuosavi papuošalai vargšų, ,,pavergtų‘‘ žydų, kurie, palikdami Egiptą, pasiėmė su savimi ,,širdžiai‘‘ mielus barškučius? O jei tie ,,mieli barškučiai‘‘ ne jų, tai kyla klausimas: kokiu būdu šie trys šimtai tonų auksinių, sidabrinių ir varinių papuošalų atsidūrė paliekančių Egiptą vergų-žydų vežimuose!? Norėtųsi dar priminti, kad tais laikais papuošalai netgi iš vario buvo brangūs.

 Daryti prielaidą, kad egiptiečiai, kurie žydams buvo jų vergvaldžiai, paleido savo vergus į laisvę, ir dar atidavė jiems didžiąją dalį savo brangenybių ir turto, būtų tiesiog kvaila. Vergų išėjimas iš šalies ir tokio kiekio materialinių vertybių išvežimas būtų galimas tik vienu atveju – po sėkmingo vergų sukilimo, kurie šalyje taip pat turėjo užgrobti ir valdžią. Bet nė vienas Senovės Egipto praeities įvykių dokumentas šia tema nepraneša apie jokius vergų sukilimus nei prieš žydų išėjimą, nei po jo. Bendrai, kas liečia Senovės Egipto vergų sukilimus, tai nei viename išlikusiame dokumente nėra informacijos apie kokius nors reikšmingesnius vergų sukilimus. Nieko nebuvo ,,girdėti‘‘ ir apie žydų sukilimą Senovės Egipte jų išėjimo metu. Vadinasi, jokių vergų sukilimų nebuvo, o žydai, paliekantys Senovės Egiptą, išsiveža didžiulį pagal tuos laikus lobį... Tai gali būti tik tuo atveju, jeigu jie Dirbtinų Kalnų Šalyje NIEKADA NEBUVO VERGAI, ir ten užėmė gana privilegijuotą padėtį, ir Dirbtinų Kalnų Šalį (Senovės Egiptą) paliko greičiausiai todėl, kad jiems jau nebebuvo ką ten veikti. Bet kas dar įdomu dėl žydų Pesach šventės,- tai tas, kad legendos tekste yra griežtas skirstymas į egiptiečius ir žydus. Vadinasi, žydai savęs egiptiečiais NELAIKĖ, ką patvirtina jų atėjimo į Senovės Egiptą iš niekur faktas. Ir dar, jei vis dėlto atkreipus dėmesį į žydų legendos užuominą apie keturių šimtų metų vergiją Egipte, ir nekreipiant dėmesio į žodį ,,vergija‘‘, kurioje jie ten niekada nebuvo, o tik į užuominą apie keturis šimtus metų- išplaukia kita gana įdomi informacija.

 Per keturis šimtus metų iki žydams išeinant iš Senovės Egipto jis buvo užgrobtas giksosų, kurie jį valdė šimtą penkiasdešimt metų, kol neprarado jame savo valdančios padėties. Gaunasi, kad žydai ir yra giksosai, teisingiau dalis jų. O jei dar prisiminti Slavo –Arijų Vedas, kuriose kalbama taip:,,...bet nugalėti bus jie, ir išsiųsti į šalį DIRBTINŲ KALNŲ...‘‘, tada viskas sustoja į savo vietas. Žydai švenčia ne išsilaisvinimą iš Egipto vergijos, kurios niekada nebuvo, o IŠ SAVO TREMTIES VIETOS IŠĖJIMO LAIKĄ. Ir nors ten jie nedarė nieko, dėl ko juos ten ištrėmė –per darbą išsivaduoti iš parazitinių jėgų įtakos –bet jie toje šalyje buvo NE SAVO VALIA, o įsakius nugalėtojams – Slavo –Arijams, kurie per Antrąjį Žygį į Dravidiją, būdami Šviesos Jėgų pusėje, sutriuškino Kali-Ma kulto šalininkus! Ir tada keturi šimtai metų egiptietiškos ,,vergijos‘‘, apie kuria kalbama žydiškoje legendoje, įgauna visai kitą prasmę. Keturis šimtmečius egiptietiškos ,,vergijos‘‘ jie supranta kaip IŠTRĖMIMO į Dirbtinų Kalnų Šalies LAIKĄ, kai JIE NEGALĖJO ĮVYKDYTI SAVO PASKIRTIES, kuriai juos ruošė Tamsos Jėgos:

 ,,IŠSIBARSTYMAS buvo viena iš jo istorijos prielaidų: IŠSIBARŠČIUS, JAM (IZRAELIUI) BUVO SKIRTA ĮVYKDYTI SAVO SVARBIAUSIĄ MISIJĄ‘‘.

 Ir kokią gi ypatingą misiją Tamsos Jėgos paruošė žydams?! Štai kur klausimas! Kodėl šios misijos įvykdymui jie TURI BŪTI IŠSIBARSTĘ tarp kitų genčių ir tautų?.. Apie PASIŲSTŲ į Senovės Egipto –Dirbtinų Kalnų Šalį –Kali-Ma kulto šalininkų, Juodosios Motinos (mėnulio kultas)- IŠSIBARSTYMĄ yra kalbama ir Slavo –Arijų Vedose: ,,..ir paliks jie Dirbtinų Kalnų šalį, ir išsibarstys po visas žemes Midgard –Žemės...‘‘. Vadinasi, visuose anksčiau pateiktuose pirminiuose šaltiniuose minimi tie patys įvykiai, kalbama apie vieną ir tą pačią tautą –ŽYDUS. Tik apie šiuos įvykius kalbama iš kelių požiūrio taškų, iš kurių du diametraliai priešingi. Iš Šviesos (Šviesos Jėgos) kulto pasekėjų, ir iš Mėnulio kulto (Tamsos Jėgų) pasekėjų pusės. Ir viskas vienareikšmiškai rodo tai, kad būtent ŽYDAI –ir yra tie patys ištremti Tamsos Jėgų pasekėjai, Mėnulio kulto šalininkai... Iš Senovės Egipto mitų ir iš Slavo Arijų Vedų vienareikšmiškai seka, kad žydai tapo būtent tuo ginklu, kurį Tamsos Jėgos išsirinko tam, kad smogtų Šv