Pabudimas
Издательство «Золотой Век» Интернет-Радио «Возрождение» Пища Ра – Древняя цивилизация Славяно-Ариев – возврат из забвения Издательство Митраков
Pagrindinis » Straipsniai » Mano straipsniai

VANDUO: NUODAS AR VAISTAS?

Vanduo iš ledo

 

                      Vanduo

           VANDUO: NUODAS AR VAISTAS? 

Kiekvienas norime atrodyti jaunas ir nesenti. Todėl nuolat ieško¬me stebuklingų jaunystės receptų, taikome įvairiausias dietas, vartojame brangią kosmetiką, kremus ir kt. Bet šiomis priemonėmis kovojama vien tik su senėjimo padariniais. Organizmo senėjimas prasideda mūsų viduje. Viena iš pagrindinių senėjimo priežasčių esti vanduo, kurį geriame ar su kuriuo ruošiame valgį. 70 % mūsų organizmo ląstelių ir mūsų kraujo sudaro vanduo, o smegenyse vandens net 90 %. Mūsų sąnarių, kraujagyslių būklę, kepenų ir inkstų akmenis, net veido spalvą nulemia vandens kokybė. 

Kai geriame daug saldžių gėrimų, arbatą, kavą, mineralinį vandenį, visada privalome atsiminti, kad mūsų organizmas nėra koks „ugniakuras“, į kurį galima mesti ką tik nori ir kad viskas sudegs. Neišmanydami savo organizmo funkcionavimo pagrindinių principų mes negrįžtamai „deginame“ savo gyvenimo metus. Tad neišmanyti vandens poveikio organizmui - tai trumpinti sau gyvenimą ir griauti sveikatą.

Mineralinis vanduo                      VANDUO MŪSŲ KŪNE 

Pasak įvairių mokslinių šaltinių, gamtoje egzistuoja net 130 rūšių vandens. Mūsų organizmo ląstelėse vanduo esti ypatingu pavida¬lu, kurį vadiname „struktūrizuotu“. Kiekvienas kitas skystis, patenkantis į mūsų organizmą, perdirbamas ir valomas, kol pasiekia „struktūrizuotą“ būklę. Šiam procesui organizmas išeikvoja daug energijos. Pavyzdžiui, vieno litro skysčių apdorojimui organizmas suvartoja 46 kcal! Jeigu paskaičiuosime, kiek skysčių perdirba mūsų organizmas per savo amžių, tai gausime milžiniškas gyvybinės energijos sąnaudas .

Privalome niekados nepamiršti, kad mūsų sveikata priklauso nuo to, kiek energijos organizmas sunaudoja savo reikmėms. Kuo daugiau energijos jis eikvoja perdirbdamas nereikalingą mūsų organizmui vandenį, tuo mažiau energijos lieka ląstelių atsinaujinimui ir kovai su ligomis. 

VANDUO, KURĮ GERIAME 

Vandenyje, kurį geriame, daug netirpstančių mūsų organizme druskų. Galima lengvai tuo įsitikinti, pasižiūrėjus į mūsų virdulio nuosėdas. Visos kenksmingos medžiagos, esančios vandenyje, prisvilę maisto likučiai (nuo mėsos, sriubos ar kt.) drauge su vandeniu patenka į organizmą ir padeda susidaryti jame žalingoms nuosėdoms, kurių atsikratyti organizmui labai sunku. 

Paprastame vandentiekio vandenyje esti ir radioaktyvių prie¬maišų. Ruošiant valgį nepašalinamos ir jos. Kai vandenį verdame, sunaikiname daug kenksmingų medžiagų, bet drauge ir aktyvų deguonį, kurio taip reikia mūsų organizmui. Verdamas vanduo „miršta“, nes pasikeičia natūrali jo sandara. Jis praranda tą vertingą bioenergetinę informaciją, kurią įgauna Žemės gelmėse. Tad vartoti vien virintą vandenį irgi organizmui netiktų. 

Mineralinis vanduo

Pastaruoju metu daug žmonių ir gerti, ir valgiui ruošti perka mineralinį vandenį. Tačiau mineralinio vandens sudėtyje pasitaiko tokių druskų ir priemaišų, kurių žmogaus organizmas įsisavinti nepajėgia. Kai kurios šių druskų iš organizmo nepasišalina. Jos kaupiasi raumenyse, sąnariuose ir juos deformuoja. Mineralinį vandenį galima gerti tam tikrą laiką, pvz., 2-4 savaites, o paskui būtina daryti 3 ar 4 mėnesių pertrauką. Ypač nepatartina gerti mineralinį vandenį vaikams, nes žalos gali būti gerokai daugiau nei naudos. Tad kokį vandenį turime gerti?

„Struktūrizuotas" vanduo sveikatai naudingiausias. Naudingiausias žmogui „struktūrizuotas“ vanduo. Gamtoje tokio vandens būna daržovėse, vaisiuose, jų sultyse ir ištirpusiame lede. Mokslininkus sudomino toks faktas: kodėl jakutai - Rusijos šiaurėje gyvenanti tauta - vidutiniškai gyvena ilgiau nei šimtą metų? Jie neturi nei vandentiekio, nei šulinių, nedaug valgo daržovių ir vaisių, išvis maitinasi labai kukliai ir dažniausiai neserga. Pasiro¬do, mįslė įmenama labai paprastai - nuo senų senovės jakutai naudojo vandenį iš sukapotų ledo gabalų. Ką ištirpdydavo saulė, tą ir gerdavo.

Vanduo iš ledo. Kiekvienas žinome, kad senatvė prasideda nuo raukšlių. O raukšlės atsiranda tada, kai mūsų organizmo ląstelės pradeda džiūti. Viena iš pagrindinių senėjimo priežasčių yra organizmo nebesugebėjimas įsisavinti ir perdirbti vartojamo vandens. 

Žmogui suaugus, liaujasi augę kaulai. Su valgiu ir vandeniu į organizmą patenkančių kalcio druskų perteklius pradeda kauptis kraujagyslėse ir sąnariuose. Prasideda kraujotakos sutrikimai, virškinamojo trakto ligos, kepenyse, inkstuose atsiranda akmenų ir pamažu pasiligoja visas organizmas. Kad sulėtėtų organizmo senėjimas ir visada atrodytume jauni, privalome išmokti ruošti vandenį iš ištirpdyto ledo. 

„Struktūrizuotas“ vanduo iš ištirpdyto ledo. Bet kokį vandenį galime paversti „struktūrizuotu“. Paprastą vandenį supilame į mums reikiamos talpos puodą, užviriname, uždengiame, ataušiname ir palaikome šaldiklyje 2-3 valandas, nustatę -4°C temperatūrą. Kai vanduo užšąla, pramušame ledą ir nupilame lauk neužšalusį vandenį. Iš ledo gautas vanduo savo sudėtimi atitinka „struktūrizuotą“. Jis visai toks pat kaip ir mūsų organizmo ląstelėse. 

Žiemą pasigaminti „struktūrizuoto“ vandens daug paprasčiau. Pakanka pastatyti už lango ar balkone indą su vandeniu ir, kai suledės, leisti ledui kambaryje pačiam ištirpti. Net ir viena stiklinė vandens iš ištirpusio ledo, kasdien išgeriama nevalgius, gerokai pagerins savijautą ir išvaizdą. Ypač naudinga (sveika) ištirpusio ledo vandenį gerti vyresnio amžiaus žmonėms, nes jis išplauna iš organizmo ne tik nuosėdas, bet ir senas nebegyvas ląsteles, todėl yra puiki profilaktinė priemonė nuo įvairių navikinių ligų.

KAIP GERTI VANDENI? Geriausia vandenį gerti vos nubudus, tik pirmiau reikia išsiskalauti burną, o tada jau galima išgerti pusę ar visą stiklinę. Geriausias vanduo iš ištirpusio ledo. Patartina gerti mažais gurkšneliais, geriau šaltą, nes šaltas vanduo (išgertas dar nevalgius) „paskatins“ storąją žarną sukrusti (ypač tinka tiems, kuriuos kamuoja vidurių užkietėjimai). 

Daugelis žmonių turi įprotį gerti valgydami. Verčiau taip nesi¬elgti, nes vanduo, patekęs į skrandį, atskiedžia skrandžio sultys ir mažina jų koncentraciją, o tai laikui bėgant pradeda trikdyti virškinimo procesus. Dėl nuolatinio gėrimo valgant gaminasi dujos, pučia vidurius, jie užkietėja. Visus gėrimus derėtų gerti 15-20 minučių prieš valgį ir praėjus valandai po valgio.

Jei pavalgius burna būna labai sausa, reikia keletą kartų burną paskalauti. Jei sausumas išlieka, galima suvalgyti obuolį. Obuolius reikia valgyti su luobele (aišku, gerai nuplautus). Be to, reikia suvalgyti ir sėklas, ir sėklalizdį, o išspjauti tik tai, kas nebesukramtoma. Obuolio sėklalizdyje ir sėklose yra daug jodo bei kitų vertingų elementų, kurie būtini mūsų organizmui. 

Mokslas įrodė, kad šešiose obuolio sėklelėse būna visos paros dozė jodo, kuris būtinas žmogui. 

Kiek gerti vandens? Kiekvieno žmogaus išgeriamo vandens nor¬ma vis kitokia. Manoma, kad per dieną vidutiniškai reikia išgerti 2-2,5 litro įvairių skysčių. Bet gerti reikia tik tada, kai troškina, ir pasistengti negerti daug skysčių iš karto. Egzistuoja daug įvairių teorijų (dažnai prieštaraujančių viena kitai), kiek žmogus suvartoja skysčių. Pvz., jogai geria vandenį mažais gurkšneliais ir kas pusvalandį, per parą nuo 2 iki 4 litrų, tibetiečiai tik tuomet, kai norisi gerti. Prancūzai mielai vandenį pakeičia vynu. Koks kraštas, tokie ir papročiai. Aš Jums patarčiau vadovautis sena tibetiečių taisykle: „Gerk tiek vandens, kiek reikalauja organizmas, nes jis visados susiras išeitį.

Категория: Mano straipsniai | Patalpino: Sirijus555 (09.10.2015) | Autorius: Michal_Tombak
Peržiurų: 3145 | Žymos: kava, geriamasis vanduo, Vanduo, ledo vanduo, strukturizuotas vanduo, kaip gerti, vandens norma, mineralin, sveikata, arbata | Įvertinimai: 0.0/0
Viso komentarų: 0
avatar